Valstybės pagrindiniai rodikliai - visapusiam blaivėjimui

We cannot measure national spirit by the Dow Jones Average, nor national achievement by the Gross National Product...the Gross National Product measures neither our wit nor our courage, neither our wisdom nor our learning, neither our compassion nor our devotion to our country. It measures everything, in short, except that which makes life worthwhile….” Senatorius Robert Kennedy

Lietuvos Respublikos pagrindinių statistinių rodiklių įstatymas (projektas)

1. Pagrindiniais Lietuvos Respublikos statistiniais rodikliais yra esminiai demografiniai, socialiniai, ekonominiai, ekologiniai rodikliai. Jie apima::

- Lietuvos gyventojų ilgaamžiškumą, gimstamumą, mirtingumą, sveikatingumą, savižalą,

migraciją

- nusikalstamumą,

- išsilavinimą, apsirūpinimą pirmo būtinumo maisto produktais ir prekėmis, paslaugomis,

nedarbo lygmenį,

- Bendrąjį vidaus produktą, Bendrąjį nacionalinį produktą, eksporto ir importo apimtis, valstybės

biudžeto dydį, jo deficitą, užsienio bei savivaldybių skolos dydį, mokesčių dydį, infliaciją,

- aplinkos kokybės rodiklius: dirvos, vandens, oro kokybę, gamtinius išteklius

2. Antriniais Lietuvos Respublikos statistiniais rodikliais yra laikomi Pasaulio ekonomikos forumo nustatyti rodikliai dvylikoje valstybių konkurencingumą nusakančių grupių: institucijų, infrastruktūros, makroekonominės aplinkos, sveikatingumo ir pirminio išsilavinimo, aukštesnio išsilavinimo ir profesinio parengimo, prekinės rinkos, darbo rinkos, finansinės rinkos išvystymo, technologinio aprūpinimo, rinkos didumo, verslo padėties, inovacijų.
3. Šių rodiklių apskaitą veda ir juos pateikia valdžiai bei visuomenei Lietuvos statistikos departamentas, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Literatūra:. http://www3.weforum.org/docs/WEF_GlobalCompetitivenessReport_2010-11.pdf

KOMENTARAS. Tokio pobūdžio strateginių rodiklių įstatymas reikalingas, visų pirma, tam, kad politikai aiškiai suvoktų valstybinių tikslų kompleksiškumą ir jų susietumą, o ne vadovautųsi siauru ekonomistiniu požiūriu, kai pagrindiniu rodikliu laikomi netvarūs trumpalaikiai biudžeto parametrai ir BVP, bei vienas ar kitas papildomas rodiklis. Mąstymo ribotumas pvz. aiškiai atsispindėjo alkoholio ir tabako pardavimo bei apmokesdinimo tvarkos svarstymuose, kai vardan siaurų interesų ir trumpalaikių tikslų – užimtumo „Alitoje“, „Anykščių vyne“ bei valstybės biudžeto lėšų gavimo iš savižalos - alkoholio bei tabako per akcizų mažinimą buvo paminti ilgalaikiai: sveikatingumas, ilgaamžiškumas, žemesnis nusikalstamumas, avaringumas ir galiausiai, strateginis tikslas - aukštesnis BVP. Medicina nustatė, kad alkoholio vartojimas virš vienos vyno taurės ar mažo alaus bokalo yra organizmo nuodijimas, o ekonomikos mokslas, kad 1 Lt investuotas į alkoholio pramonę atsigręžia visuomenei per ilgesnį laiką iki 7 Lt praradimu, t.y. menka alkoholio magnatų nauda atsigręžia septyneriopa ekonomine žala visuomenei. Minėtų problemų svarstymas parodė, kad valstybė neturi Ilgalaikės strategijos girtavimo- alkoholizmo, tabako vartojimo įveikimui, orientuojantis į vakarų Skandinavijos valstybių kultūrinį lygį. Tokios programos apmatai – aukšti muitai pigiems alkoholio surogatams, kurie nukonkuruoja vietinius, vežamiems iš ES užsienio, didelės baudos už kontrabandą ir nelegalią gamybą, kuo aukštesnis akcizas, užkeliant kainas vidaus rinkoje iki užsieninių, alkoholio gamybos ribojimas, sukuriant valstybės monopolį, alkoholio gamyklų perorientavimas į biologinio kuro gamyklas, paliekant, saikingą minimalų alkoholio ir rūkalų vartojimo lygmenį. Investicijos į tokią nuostolingos alkoholio pramonės sunaikinimo ir perorientavimo programą palaipsniui atsipirktų dešimteriopai. – tam tikrų problemų atsirastų tik pradinėse ekonominių rodiklių fluktuacijose. Ar įmanoma tokia programa nesibaigus sunkmečiui? Muitų, baudų kėlimas, nežymus akcizų pakeitimas į reikiamą pusę galėtų būti pradiniais orientyrais, siekiant ilgalaikio tikslo – kokybiškai kitokios visuomenės suformavimo.