Valstybės pagrindiniai rodikliai - visapusiam blaivėjimui

We cannot measure national spirit by the Dow Jones Average, nor national achievement by the Gross National Product...the Gross National Product measures neither our wit nor our courage, neither our wisdom nor our learning, neither our compassion nor our devotion to our country. It measures everything, in short, except that which makes life worthwhile….” Senatorius Robert Kennedy

Lietuvos Respublikos pagrindinių statistinių rodiklių įstatymas (projektas)

1. Pagrindiniais Lietuvos Respublikos statistiniais rodikliais yra esminiai demografiniai, socialiniai, ekonominiai, ekologiniai rodikliai. Jie apima::

- Lietuvos gyventojų ilgaamžiškumą, gimstamumą, mirtingumą, sveikatingumą, savižalą,

migraciją

- nusikalstamumą,

- išsilavinimą, apsirūpinimą pirmo būtinumo maisto produktais ir prekėmis, paslaugomis,

nedarbo lygmenį,

- Bendrąjį vidaus produktą, Bendrąjį nacionalinį produktą, eksporto ir importo apimtis, valstybės

biudžeto dydį, jo deficitą, užsienio bei savivaldybių skolos dydį, mokesčių dydį, infliaciją,

- aplinkos kokybės rodiklius: dirvos, vandens, oro kokybę, gamtinius išteklius

2. Antriniais Lietuvos Respublikos statistiniais rodikliais yra laikomi Pasaulio ekonomikos forumo nustatyti rodikliai dvylikoje valstybių konkurencingumą nusakančių grupių: institucijų, infrastruktūros, makroekonominės aplinkos, sveikatingumo ir pirminio išsilavinimo, aukštesnio išsilavinimo ir profesinio parengimo, prekinės rinkos, darbo rinkos, finansinės rinkos išvystymo, technologinio aprūpinimo, rinkos didumo, verslo padėties, inovacijų.
3. Šių rodiklių apskaitą veda ir juos pateikia valdžiai bei visuomenei Lietuvos statistikos departamentas, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Literatūra:. http://www3.weforum.org/docs/WEF_GlobalCompetitivenessReport_2010-11.pdf

KOMENTARAS. Tokio pobūdžio strateginių rodiklių įstatymas reikalingas, visų pirma, tam, kad politikai aiškiai suvoktų valstybinių tikslų kompleksiškumą ir jų susietumą, o ne vadovautųsi siauru ekonomistiniu požiūriu, kai pagrindiniu rodikliu laikomi netvarūs trumpalaikiai biudžeto parametrai ir BVP, bei vienas ar kitas papildomas rodiklis. Mąstymo ribotumas pvz. aiškiai atsispindėjo alkoholio ir tabako pardavimo bei apmokesdinimo tvarkos svarstymuose, kai vardan siaurų interesų ir trumpalaikių tikslų – užimtumo „Alitoje“, „Anykščių vyne“ bei valstybės biudžeto lėšų gavimo iš savižalos - alkoholio bei tabako per akcizų mažinimą buvo paminti ilgalaikiai: sveikatingumas, ilgaamžiškumas, žemesnis nusikalstamumas, avaringumas ir galiausiai, strateginis tikslas - aukštesnis BVP. Medicina nustatė, kad alkoholio vartojimas virš vienos vyno taurės ar mažo alaus bokalo yra organizmo nuodijimas, o ekonomikos mokslas, kad 1 Lt investuotas į alkoholio pramonę atsigręžia visuomenei per ilgesnį laiką iki 7 Lt praradimu, t.y. menka alkoholio magnatų nauda atsigręžia septyneriopa ekonomine žala visuomenei. Minėtų problemų svarstymas parodė, kad valstybė neturi Ilgalaikės strategijos girtavimo- alkoholizmo, tabako vartojimo įveikimui, orientuojantis į vakarų Skandinavijos valstybių kultūrinį lygį. Tokios programos apmatai – aukšti muitai pigiems alkoholio surogatams, kurie nukonkuruoja vietinius, vežamiems iš ES užsienio, didelės baudos už kontrabandą ir nelegalią gamybą, kuo aukštesnis akcizas, užkeliant kainas vidaus rinkoje iki užsieninių, alkoholio gamybos ribojimas, sukuriant valstybės monopolį, alkoholio gamyklų perorientavimas į biologinio kuro gamyklas, paliekant, saikingą minimalų alkoholio ir rūkalų vartojimo lygmenį. Investicijos į tokią nuostolingos alkoholio pramonės sunaikinimo ir perorientavimo programą palaipsniui atsipirktų dešimteriopai. – tam tikrų problemų atsirastų tik pradinėse ekonominių rodiklių fluktuacijose. Ar įmanoma tokia programa nesibaigus sunkmečiui? Muitų, baudų kėlimas, nežymus akcizų pakeitimas į reikiamą pusę galėtų būti pradiniais orientyrais, siekiant ilgalaikio tikslo – kokybiškai kitokios visuomenės suformavimo.

Taip jie sumažino akcizus alkoholiui...

V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 277
STENOGRAMA

2010 m. lapkričio 30 d.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-564(4) (svars­ty­mas)

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė ak­ci­zo ta­ri­fui 3200 Lt. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 6 – už, 3 – prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra.
PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, Bi­ru­te. Ta­da gal ir li­ki­te tri­bū­no­je, nes jūs už­si­ra­šiu­si da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­se.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš krei­piuo­si į vi­sus an­ti­al­ko­ho­li­nio fron­to da­ly­vius ir ge­ne­ro­lus. Iš tik­rų­jų dirb­da­ma Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te ma­tau, kad na­cio­na­li­nė al­ko­ho­lio pra­mo­nė yra pri­vers­ta prie žlu­gi­mo ri­bos. Ir tik­rai tai ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą. Aš ma­ny­čiau, kad ap­skri­tai dėl al­ko­ho­lio ak­ci­zų tai­ky­mo yra la­bai daug su­maiš­ties. Jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me, kiek al­ko­ho­lio ak­ci­zai pa­kel­ti nuo to, koks yra rei­ka­la­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai yra 2,5 kar­to.
Da­bar žiū­rė­ki­te, kas da­ro­si rin­ko­je. Rin­ko­je ima do­mi­nuo­ti tik­rai ne­lie­tu­viš­ka pro­duk­ci­ja, jūs ma­to­te, kad at­si­ran­da „Zie­lio­na­ja mar­ka“ ir pa­na­šūs al­ko­ho­li­niai pro­duk­tai. Lie­tu­va yra ma­ža rin­ka, ją pa­im­ti la­bai leng­va, tai da­bar ir vyks­ta. Iš „Ali­tos“ yra at­lei­džia­ma 30 % žmo­nių, iš Anykš­čių at­lei­džia­ma apie 50 % žmo­nių, nes di­die­ji di­stri­bu­to­riai, no­rė­da­mi už­im­ti mū­sų rin­ką, duo­da di­džiu­les nuo­lai­das, ko jau mū­sų al­ko­ho­lio pra­mo­nė tik­rai ne­ga­li da­ry­ti. Aš, bū­da­ma di­de­lė ko­vo­to­ja su al­ko­ho­liz­mu, jums la­bai at­sa­kin­gai sa­kau, kad ši­ta rin­ka tik­rai ne­liks tuš­čia, mes su­nai­kin­sim sa­vo al­ko­ho­lio ga­min­to­jus, bet at­eis ki­ta­tau­čiai. Iš tik­rų­jų tai la­bai rim­ta pa­dė­tis.
Iš ki­tos pu­sės, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad al­ko­ho­lio pre­ky­bos lai­ko pra­tę­si­mas ne­duos rei­kia­mo re­zul­ta­to. Ir čia mes tik­tai gir­dy­sim tuos, ku­rie jau yra šiek tiek iš­gė­rę. Ir su tuo su­tin­ka ir pro­fe­si­nės są­jun­gos, at­sto­vau­jan­čios al­ko­ho­lio ga­min­to­jams, taip pat aso­cia­ci­jos na­riai. La­bai at­sa­kin­gai pra­šau: jei­gu ne­no­ri­me su­nai­kin­ti ši­tos ša­kos, aš siū­lau pri­tar­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas spren­di­mui dėl 3200 Lt, nes tik­rai per kon­ku­ren­ci­ją su kon­tra­ban­di­niu al­ko­ho­liu, o tai bū­tų jau rim­ta kon­ku­ren­ci­ja, mes šiek tiek pa­lai­ky­tu­me sa­vo al­ko­ho­lio pra­mo­nę, na­cio­na­li­nę pra­mo­nę.
PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad te­ma la­bai svar­bi, bet ne­rei­kia taip triukš­mau­ti, nie­ko ne­gir­dė­ti. Kvie­čiu P. Gra­žu­lį į tri­bū­ną dis­ku­si­jai. Jo nė­ra. Ta­da E. Klum­bį.
E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš pir­miau­sia no­riu pra­dė­ti kal­bą nuo to, kad ma­ne taip ga­na ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no prieš ma­ne kal­bė­ju­sios pre­le­gen­tės iš­sa­ky­tos kse­no­fo­bi­nės nuo­tai­kos dėl už­sie­nie­čių. Koks skir­tu­mas, už­sie­nie­tis ar lie­tu­vis, jie vi­si yra žmo­nės, jie yra ga­min­to­jai, ir gal­būt reik­tų į tai žiū­rė­ti kiek ki­taip. Aš kal­bu čia, sto­vė­da­mas tri­bū­no­je, kaip tau­ti­nin­kas pla­či­ą­ja pras­me.
Mes kal­ba­me apie al­ko­ho­lio ak­ci­zą. Tai yra vi­siems ži­no­mas da­ly­kas: jei­gu mes iš tik­rų­jų nuo­šir­džiai no­ri­me ko­vo­ti su al­ko­ho­liz­mu, ma­žin­ti al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mą, yra dvi pa­grin­di­nės prie­mo­nės. Pir­mo­ji – pri­ei­na­mu­mo prie al­ko­ho­lio ma­ži­ni­mas ir ant­ro­ji prie­mo­nė – al­ko­ho­lio kai­nos di­di­ni­mas. Ką mes da­ro­me Lie­tu­vo­je? Kas įdo­miau­sia, kad tai yra da­ro­ma ne be val­dan­čių­jų kon­ser­va­to­rių, krik­de­mų pri­ta­ri­mo. Pir­ma, mes jau tą ma­tė­me pra­ei­tą sa­vai­tę, po svars­ty­mo sta­di­jos bu­vo pa­di­din­tas pri­ei­na­mu­mas pra­il­gi­nant pre­ky­bos lai­ką. Šian­dien mes da­ro­me an­trą žings­nį – ma­ži­na­me kai­ną.
Yra aiš­kūs kri­te­ri­jai, ku­rie api­brė­žia al­ko­ho­lio ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jas, ob­jek­ty­vūs kri­te­ri­jai – tai yra al­ko­ho­li­nių psi­cho­zių, mir­čių nuo al­ko­ho­lio ir ava­ri­jų, ku­rias pa­da­rė ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai, skai­čius. Per pas­ku­ti­nius po­rą me­tų ši­tie skai­čiai ryš­kiai su­ma­žė­jo. No­riu pa­sa­ky­ti, spe­ku­liuo­ja­ma ir tuo, kuo­met bu­vo už­draus­ta pre­ky­ba rug­sė­jo 1 d., ko­le­gos čia, Sei­me, šne­kė­jo, kad žmo­nės pri­si­pirks anks­čiau, rug­pjū­čio 30 d., 31 d., ir rug­sė­jo 1 d. gers. Nie­ko pa­na­šaus! Ap­si­nuo­di­ju­sių moks­lei­vių skai­čius po ši­to spren­di­mo, jū­sų ži­niai, su­ma­žė­jo dras­tiš­kai. Tai aki­vaiz­džiai pa­ro­do, kad šios prie­mo­nės yra efek­ty­vios. Aš vi­siš­kai su­pran­tu li­be­ra­lus, ku­rie at­kak­liai stu­mia al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pro­gra­mą Lie­tu­vo­je.
Dar vie­nas ar­gu­men­tas, ku­ris yra var­to­ja­mas opo­nen­tų, yra tai, kad su­kles­tės kon­ku­ren­ci­nė na­mi­nė ga­my­ba. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ši ga­my­ba bu­vo ir bus, ir ži­no­ki­me, kad šio­je vie­to­je pra­si­de­da ki­tos sis­te­mos veik­los ba­ras, bū­tent Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos sis­te­mos ba­ras. Jei­gu jai ne­bus ski­ria­ma pi­ni­gų, jei­gu ši­ta sis­te­ma ne­tu­rės ben­zi­no…
PIRMININKĖ. Lai­kas, ko­le­ga!
E. KLUMBYS (TTF). (Bai­giu.) …ne­tu­rės ki­tų prie­mo­nių, vis­kas bus taip, kaip ir bu­vo. Tai­gi kvie­čiu ne­pa­lai­ky­ti šio įsta­ty­mo pro­jek­to.
PIRMININKĖ. Į tri­bū­ną kvie­čiu A. Sy­są. 5 mi­nu­tės.
A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos! Aš esu vie­nas iš au­to­rių šio įsta­ty­mo pro­jek­to ir ne­sle­piu to. No­rė­čiau pri­min­ti, dėl ko at­si­ra­do šis įsta­ty­mas. Pra­ėjo tik dve­ji me­tai nuo gar­sių gruo­džio nak­ti­nių mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų, ir ak­ci­zo pa­di­di­ni­mas bu­vo 2008 m. gruo­džio mė­ne­sį, nak­tį šis pro­ce­sas bu­vo pa­da­ry­tas. Koks tiks­las bu­vo di­di­nant ak­ci­zą? Ko sie­kia­ma? Bu­vo sie­kia­ma ne ko­vo­ti su al­ko­ho­liz­mu, pir­miau­sia su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių. Pa­si­žiū­rė­kit, mes vi­sai ne­se­niai svars­tė­me 2009 m. apy­skai­tą. Pa­si­žiū­rė­ki­te, ar pa­di­dė­jo pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis, ar pa­di­dė­jo gy­ven­to­jų pa­ja­mų ir ak­ci­zo mo­kes­čiai po pri­im­tų spren­di­mų? Aiš­ku, kad ne. Vėl­gi, jei­gu kon­ser­va­to­riai ne­bū­tų prie­ši­nę­si, tai mū­sų siū­ly­mas bu­vo 3740, jei­gu ne­klys­tu, grą­žin­ti į pir­mi­nę sta­di­ją, ku­ri bu­vo pa­di­din­ta, nes al­ko­ho­lio, ypač stip­raus, mū­sų par­duo­tu­vių len­ty­no­se nė kiek ne­su­ma­žė­jo. Pa­pras­čiau­siai vie­toj lie­tu­viš­kos deg­ti­nės at­si­ra­do bal­ta­ru­siš­ka, uk­rai­nie­tiš­ka ir vi­so­kia ki­to­kia. Tai aš ma­nau, ne tais me­to­dais mes čia ko­vo­jam.
Aš tik­rai pa­si­sa­kau prieš al­ko­ho­lio par­da­vi­mo lai­ko il­gi­ni­mą. Pa­si­sa­kau ir bal­suo­siu prieš. Aš pa­si­sa­kau už dar dau­giau, kad al­ko­ho­lis bū­tų mo­no­po­li­zuo­tas, ir taip, kaip da­ro Skan­di­na­vi­jos ša­lys, mes anks­čiau ar vė­liau iki to at­ei­si­me, kad bū­tų spe­cia­li­zuo­tos par­duo­tu­vės, kad bū­tų la­bai ri­bo­ja­mas lai­kas, kad sa­vait­ga­liais deg­ti­nė ir stip­rūs al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai ne­bū­tų par­duo­da­mi. Šian­dien, ka­da bu­vo pri­im­tas toks spren­di­mas, kas įvy­ko – pa­pras­čiau­siai iš ke­lių Lie­tu­vos įmo­nių bu­vo at­leis­ta dau­giau kaip pu­sė dar­buo­to­jų. Ga­my­ba su­ma­žė­jo, įplau­kos iš ši­tų įmo­nių į vals­ty­bės biu­dže­tą su­ma­žė­jo. Dar­buo­to­jai ne­te­ko dar­bo, gau­na be­dar­bio pa­šal­pas ar­ba dar ko­kias nors iš­mo­kas. Jie ne­mo­ka mo­kes­čių. Tai rei­kia pri­pa­žin­ti sa­vo klai­das ir tai­sy­ti. Jei­gu mes tik­rai no­ri­me ko­vo­ti su al­ko­ho­liu, tai ko­vo­ki­me ap­skri­tai, o ne su lie­tu­viš­ko­mis įmo­nė­mis, ku­rios ga­mi­na ši­tą pro­duk­ci­ją, joms tik­tai kel­da­mi ak­ci­zą, nes ki­ti su­ge­ba at­vež­ti pi­giau ir par­duo­ti Lie­tu­vo­je.
PIRMININKĖ. Ačiū, ko­le­ga. Da­bar kvie­čiu Bi­ru­tę į tri­bū­ną, nes yra la­bai daug pa­tai­sų. Pir­miau­sia Sei­mo na­rių B. Vė­sai­tės ir V. Val­kiū­no pa­sta­ba dėl 1 straips­nio. Bi­ru­te, jūs pa­ti pri­sta­ty­si­te? Ar jau da­bar grį­žęs yra D. Bud­rys? Ka­dan­gi ger­bia­ma­sis Bud­ry, taip iš­ėjo, kad jūs ne­su­ge­bė­jo­te bū­ti lai­ku, bet da­bar yra pa­tai­sų svars­ty­mas, tai gal ta­da jau jūs į tri­bū­ną kaip pra­ne­šė­jas. Yra B. Vė­sai­tės, V. Val­kiū­no pa­tai­sa dėl 1 straips­nio. Ger­bia­mo­ji Bi­ru­te, pri­sta­ty­ki­te pa­tai­są.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­no ak­ci­zas bu­vo siū­lo­mas, tie­są sa­kant, di­des­nis ne­gu tas, ku­riam pas­kui pri­ta­rė Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė 3200, o ma­no bu­vo 3500, tai tie­siog siū­lau da­bar ap­si­spręs­ti.
PIRMININKĖ. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, kad aš čia ki­taip skai­tau. Jū­sų pa­tai­sa yra dėl alaus: „iš­sky­rus nu­ro­dy­tam 2 da­ly­je, tai­ko­ma (8,5 už­brauk­ta) 9,2 Lt už 1 % fak­ti­nės al­ko­ho­lio kon­cen­tra­ci­jos“.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ga­liu ir at­si­im­ti šią pa­tai­są, nes ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dė­kui. Su­tau­pėm lai­ko. At­si­ė­mė.
To­liau A. Ma­tu­las, D. Mi­ku­tie­nė, V. Val­kiū­nas, V. M. Čig­rie­jie­nė, L. Ka­ra­lius, V. V. Mar­ge­vi­čie­nė, kat­ras pri­sta­to­te?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šian­dien stip­raus al­ko­ho­lio ir alaus ak­ci­zo san­ty­kis ski­ria­si 5,2 kar­tais. Tuo tar­pu kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Len­ki­jo­je yra 2,9 kar­tai, Es­ti­jo­je – 2,6 kar­tai, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se – 3 kar­tai, 1,5 kar­to. To­dėl mes siū­lo­me pa­di­din­ti ak­ci­zą alui 50 %, ir tas san­ty­kis bū­tų ly­giai toks pats kaip ir mū­sų kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se, ir alus pa­brang­tų la­bai ne­žy­miai, bet, ma­nau, tai tu­rė­tų įta­kos su­var­to­ji­mui. Su­var­to­ji­mas šiek tiek ma­žė­tų ir vals­ty­bė iš tik­rų­jų su­rink­tų šiek tiek dau­giau ak­ci­zų.
PIRMININKĖ. Jūs da­bar pri­sta­tė­te tą pa­tai­są, kad alui tai­ko­mas ne 8,5, o 12,75 Lt už 1 % fak­ti­nės al­ko­ho­lio kon­cen­tra­ci­jos, taip?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ko­mi­te­tas svars­tė, pa­siū­ly­mas ap­skri­tai yra ne dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, nes pas­ta­ra­jam pro­jek­te ga­lio­jan­čio įsta­ty­mo 21 straips­nis ap­skri­tai nė­ra kei­čia­mas.
PIRMININKĖ. Da­bar pa­lai­kan­tys A. Ma­tu­lo pa­tai­są. (Bal­sai sa­lė­je)
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Tai yra nau­jas straips­nis, ir ko­mi­te­tas svars­ty­da­mas šiam pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­rė. Tai mes ir ne­svars­tėm. (Bal­sai sa­lė­je) Aš ir sa­kau, ko­mi­te­tas šio pa­siū­ly­mo ne­svars­tė, nes tai yra ne šio įsta­ty­mo straips­nis, tai yra 21 straips­nis, ir ji­sai nė­ra kei­čia­mas. O tai yra dėl vi­sai ki­to įsta­ty­mo.
PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jūs esa­te tei­sūs, nes čia daug kas kei­tė­si, kai bu­vo įre­gist­ruo­ta pa­tai­sa, tai bu­vo ki­taip, o da­bar mes šian­dien svars­to­me tik Ak­ci­zų įsta­ty­mo 26 straips­nį. (Bal­sai sa­lė­je) Ta­da čia vi­sų, ku­rie yra re­gist­ruo­ti, mes net ne­tu­rė­tu­me svars­ty­ti.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip, ko­mi­te­tas ir ne­svars­tė jų.
PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Dėl 26 straips­nio aš ne­ma­tau nė vie­nos pa­tai­sos.
Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, K. Dauk­šys no­ri kal­bė­ti dėl vi­so po svars­ty­mo?
V. MAZURONIS (TTF). Aš dėl ve­di­mo tvar­kos. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš krei­piuo­si į po­ną A. Ma­tu­lą. Ger­bia­ma­sis Ma­tu­lai, ne­ro­dy­ki­te kumš­čio pir­mi­nin­kau­jan­čiai Sei­mo Pir­mi­nin­kei, nes tai ne­ko­rek­tiš­ka ir at­ro­do chu­li­ga­niš­ka. (Bal­sai sa­lė­je)
PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš Bud­rio no­riu pa­klaus­ti. Ka­dan­gi čia taip pri­pai­nio­ta, tai gal jūs man ga­li­te at­pai­nio­ti. Čia yra 26 straips­nio 1 da­lis, o pa­tai­sa, įre­gist­ruo­ta A. Ma­tu­lo ir V. Žie­me­lio, dėl 24 straips­nio 1 da­lies. Tai čia apie tą pa­tį, ar ne­su­pra­tau, kad čia da­bar vyks­ta, už­ei­kit… (Bal­sai sa­lė­je)
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mes iš tik­rų­jų svars­tė­me 26 straips­nį, bu­vo dėl 21 ir 24 straips­nių pa­tai­sų. Ger­bia­ma­sis J. Ve­sel­ka su ger­bia­muo­ju A. Bau­ra taip pat bu­vo už­re­gist­ra­vę dėl 24 straips­nio pa­siū­ly­mą. Mes svars­tė­me ir šian­die­ną ko­mi­te­te, ka­dan­gi bu­vo pri­im­ta, mes pri­ėmė­me ši­tą pa­siū­ly­mą. Ten bu­vo pa­ly­gi­ni­mas, kad iš na­tū­ra­lių vy­nuo­gių vai­sių ga­mi­na­mam pro­duk­tui Lie­tu­vo­je yra di­des­nis ak­ci­zas nei at­vež­ti­niam už­sie­nie­tiš­kam vy­nui. Iš­klau­sė­me ko­mi­te­te „Anykš­čių vy­no“ at­sto­vus, iš tik­rų­jų jie kal­bė­jo apie tai, kad ga­li už­si­da­ry­ti „Anykš­čių vy­no“ ga­myk­la. Jei­gu mes no­ri­me taip ne­va ska­tin­ti eko­no­mi­ką ir plė­to­ti kon­tra­ban­dą, tai va­lio, pra­šau, mes ga­li­me ne­pri­tar­ti ši­tam straips­niui.
PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs šiek tiek su­klai­di­no­te.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Bet prieš tai…
PIRMININKĖ. To­dėl, kad anks­čiau bu­vo 24 straips­nis, ir dėl 24 straips­nio ir ko­le­gos A. Bau­ra su J. Ve­sel­ka, ir A. Ma­tu­las su V. Žie­me­liu, ir R. Že­mai­tai­tis dėl 24 bu­vo pa­tei­kę pa­tai­sas. Jūs da­bar man aiš­ki­na­te, kad to ne­rei­kia svars­ty­ti. De­ja, aš čia ir­gi esu su­pai­nio­ta ir su­kly­dau ir aš bū­siu pri­vers­ta leis­ti pri­sta­ty­ti tas pa­tai­sas ko­le­goms, nes po trans­for­ma­ci­jos, ku­ri įvy­ko ko­mi­te­te, at­si­ra­do 26 straips­nis. Bet iki tol tai bu­vo 24 straips­nio pa­tai­sas.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip, tai bu­vo svars­ty­mas dar iki šian­die­ni­nio po­sė­džio. Ši­tos pa­tai­sos bu­vo ap­svars­ty­tos šian­die­ną. Prieš tai pa­tai­sos ne­bu­vo svars­to­mos, nes ne­bu­vo ži­no­ma mū­sų al­ko­ho­lio ga­my­bos pra­mo­nės si­tu­a­ci­ja. Mes ži­no­me, kad šiuo me­tu ban­kru­tuo­ja…
PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ma­nęs ne­do­mi­na, kas kur ban­kru­tuo­ja, ma­ne do­mi­na, kaip Sta­tu­te pa­ra­šy­ta, ir ko­kios mes tu­ri­me lai­ky­tis ei­lės tvar­kos. Aš į įsta­ty­mo tu­ri­nį vi­siš­kai ne­si­gi­li­nu. Aš esu po­sė­džio pir­mi­nin­kė ir aš žiū­riu pa­gal Sta­tu­tą, ar aš tu­riu su­teik­ti tei­sę Sei­mo na­riui pri­sta­ty­ti sa­vo re­gist­ruo­tą pa­tai­są. Aš tik­rai da­bar, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kė, sa­kau, kad A. Bau­ra ir J. Ve­sel­ka tu­ri pri­sta­ty­ti pa­tai­są. Ku­ris pri­sta­to­te? A. Bau­ra. Pra­šau. Tai bu­vo pa­tai­sa dėl 24 straips­nio. Pa­va­di­ni­mas? Va­di­no­si taip: „Vy­nų iš švie­žių vy­nuo­gių ir ki­tiems fer­men­tuo­tiems gė­ri­mams tai­ko­mi ak­ci­zų ta­ri­fai.“ Tei­sin­gai? Pra­šom pri­sta­ty­ti.
A. BAURA (MSG). Iš es­mės ger­bia­ma­sis D. Bud­rys ir pri­sta­tė, aš tik no­riu dar kar­tą pri­min­ti, kad na­tū­ra­lios fer­men­ta­ci­jos vai­sių ir uo­gų vy­nai, ku­riuos ga­mi­na „Anykš­čių vy­nas“, yra ap­mo­kes­tin­ti di­des­niu ak­ci­zu, ne­gu įvež­ti­niai na­tū­ra­lios fer­men­ta­ci­jos vy­nuo­gi­niai vy­nai. Ši­tą klai­dą ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­pa­ži­no pa­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, ji su­ti­ko, kad bū­tų tei­kia­ma pa­tai­sa ir pri­imant ši­tą pro­jek­tą ši­ta klai­da bū­tų iš­tai­sy­ta. Ki­ta ver­tus, aš no­riu tik pri­min­ti, kad iš vi­so ben­dro „Anykš­čių vy­no“ par­da­vi­mo na­tū­ra­lios fer­men­ta­ci­jos vy­nai su­da­ro tik 2 %, jie kaž­ko­kios di­des­nės gied­ros tik­rai ne­pa­da­rys, ta­čiau mes iš­tai­sy­si­me klai­dą ir su­teik­si­me ši­tai įmo­nei šan­są su tais na­tū­ra­liais vy­nais ir to­liau vers­tis ir ge­riau dirb­ti.
PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Ve­sel­ka pa­lai­ko pa­tai­są.
J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, įsi­dė­mė­ki­te, Lie­tu­vo­je na­tū­ra­lios fer­men­ta­ci­jos vy­nui, ga­mi­na­mam iš lie­tu­viš­kų uo­gų, bu­vo nu­sta­ty­tas 16 Lt di­des­nis ak­ci­zas ne­gu im­por­tuo­ja­mam vy­nuo­gi­niam vy­nui. Ne­ra­si­te jūs Eu­ro­pos Są­jun­go­je ša­lies, ku­ri dis­kri­mi­nuo­tų sa­vo ga­min­to­jus. Tik mes dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­si­ry­žę vis­ką pa­da­ry­ti. Aiš­ku, toks ma­žas skir­tu­mas, su­ma­ži­ni­mas „Anykš­čių vy­nui“, aš ga­liu pa­sa­ky­ti, 16 cen­tų pu­sei lit­ro, bus ma­žes­nis ak­ci­zas, be­veik nu­lis… iš prin­ci­po rei­kia su­vie­no­din­ti tiek vy­nuo­gi­niam vy­nui, tiek na­tū­ra­liam iš Lie­tu­vo­je už­au­gin­tų uo­gų ga­mi­na­mam vy­nui. To­dėl ir pa­siū­lė­me tą skir­tu­mą pa­nai­kin­ti ir pa­lik­ti vie­no­dą ak­ci­zą tiek Lie­tu­vo­je ga­mi­na­mam vy­nui, tiek im­por­tuo­ja­mam vy­nui. Štai koks vi­sas pa­siū­ly­mas. Pri­ta­ria Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, tų dvie­jų ne­svars­tė­me, o tam Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė, nes dis­kri­mi­na­ci­ja la­bai ne­gra­ži, taip nie­kas ne­da­ro.
PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar ga­li­me mes ir­gi ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ši­tai pa­tai­sai, ku­riai pri­ta­rė Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas? Ga­li­me. Dė­ko­ju.
Ger­bia­ma­sis Bud­ry, da­bar at­ei­ki­te į tri­bū­ną, nes yra A. Ma­tu­lo ir V. Žie­me­lio pa­tai­sa. A. Ma­tu­las pri­sta­to ar V. Žie­me­lis?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, man at­ro­do, kad tie žmo­nės, ku­rie do­mi­si, nuo ko vis dėl­to pri­klau­so al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mas, vi­si su­pran­ta ir skai­to ir pa­sau­li­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ir įvai­rių ins­ti­tu­tų duo­me­nis, kad la­biau­siai al­ko­ho­lio var­to­ji­mas pri­klau­so nuo kai­nos, al­ko­ho­lio pri­ei­na­mu­mo, nuo ska­ti­ni­mo prie­mo­nių. Ka­dan­gi Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba ne­se­niai me­ti­nia­me pra­ne­ši­me pa­tei­kė la­bai daug in­for­ma­ci­jos, kad al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mas ma­žė­ja, tai leis­ki­me da­bar ga­lio­jan­čiam įsta­ty­mui bent jau 2, 3 me­tus eg­zis­tuo­ti ir po to įver­tin­ki­me si­tu­a­ci­ją ir pri­im­si­me spren­di­mus. Aš ir ko­le­ga V. Žie­me­lis siū­lo­me, kad ak­ci­zas eti­lo al­ko­ho­liui lik­tų ly­giai toks pats, koks yra da­bar. Ne ma­žin­ti, bet pa­lik­ti to­kį pa­tį, kaip da­bar.
PIRMININKĖ. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ne­pri­ta­rė.
PIRMININKĖ. Da­bar K. Dauk­šys prieš pa­tai­są. Ne­kal­bė­si­te? Ge­rai. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te A. Ma­tu­lo ir V. Žie­me­lio pa­tai­sai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.
Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių. Už – 45, prieš – 10, su­si­lai­kė 55. Pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.
Ir dar yra Sei­mo na­rio R. Že­mai­tai­čio pa­taisa. At­si­i­ma­te, Re­mi­gi­jau? Tuo­jau įjung­si­me. Pra­šau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tie­siog no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną. Šian­dien ir vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės skel­bia, kad Lie­tu­va fak­tiš­kai tai­ko to­kius ak­ci­zus, ko­kių rei­ka­lau­ja Eu­ro­pos Są­jun­ga. Ta­čiau nie­ko pa­na­šaus. Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mai eti­lo al­ko­ho­liui yra 1898 Lt. Pas mus yra 4 tūkst. Per 4 tūkst., tai yra 2, 3 kar­tus di­des­nis. Te­ko pa­si­do­mė­ti gre­ti­mų vals­ty­bių, Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos, kur dau­giau­sia kon­tra­ban­dos pa­ten­ka iš ten. Jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, Ru­si­jo­je yra 2,5 kar­to ma­žes­nis ak­ci­zas, net­gi lie­tu­viš­kam… ir Bal­ta­ru­si­jo­je 2 kar­tus ma­žes­nis už Eu­ro­pos Są­jun­gos. Tai kaip mes ga­li­me ko­vo­ti su kon­tra­ban­da, jei­gu gre­ti­mo­se vals­ty­bė­se ak­ci­zas ski­ria­si fak­tiš­kai 4 kar­tus? Ko­le­gos, pa­gal­vo­ki­me, ką da­ro­me. Aš at­si­i­mu tą pa­tai­są, nes ko­mi­te­tas pri­ta­rė tar­pi­niam va­rian­tui, ten yra be­veik 3 tūkst. Pa­gal­vo­ki­me, kaip mes ko­vo­ja­me, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis.
PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Jūs ne­rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti? Dė­ko­ju. Ir dar bu­vo B. Vė­sai­tės pa­tai­sa, bet ji at­si­ė­mė ją. Dau­giau nė­ra. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Da­bar jau tik­rai tvar­kin­gai vis­ką iš­nag­ri­nė­jo­me.
Da­bar po svars­ty­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš. Už – R. Že­mai­tai­tis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš jau ne­kal­bė­siu, jau pa­sa­kiau tuos mo­ty­vus. Jei­gu ko­vo­ja­me su kon­tra­ban­da, tai (…) taip.
PIRMININKĖ. A. Ma­tu­las – prieš. E. Klum­bys. A. Ma­tu­las iš­si­try­nė.
E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš dar kar­tą pa­kar­to­ju, kad mū­sų vals­ty­bės al­ko­ho­lio po­li­ti­ka, ku­ri da­bar yra vyk­do­ma Sei­me, yra vi­siš­kai prie­šin­ga tam, nei de­kla­ruo­ja­me ko­vą su al­ko­ho­liz­mu. Mes da­ro­me prie­šin­gai – di­di­na­me pri­ei­na­mu­mą ir ma­ži­na­me kai­ną. Pra­eis me­tai ar pus­an­trų ir čia iš tri­bū­nos kal­bė­sian­tys svei­ka­tos ap­sau­gos at­sto­vai pa­teiks re­zul­ta­tus, koks bu­vo šių die­nų Sei­mo spren­di­mo po­vei­kis. Tai­gi, jūs iš tik­rų­jų šiuo spren­di­mu pri­si­i­ma­te at­sa­ko­my­bę už at­ei­ties kar­tą, už tai, kas ati­tiks, kas yra su­si­ję su al­ko­ho­liu Lie­tu­vo­je.
PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me. Kas po svars­ty­mo pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIP-564(4), bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.
Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių. Už – 67, prieš – 25, su­si­lai­kė 25. Po svars­ty­mo Ak­ci­zų įsta­ty­mo 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui pri­tar­ta.
Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – Ž. Šil­ga­lis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia jums ge­riau­sias pa­vyz­dys, kaip ak­ty­viai su­ge­ba veik­ti kai ku­rių sri­čių lo­bis­tai. Pa­me­na­te, pra­ei­tą kar­tą svars­tė­me įsta­ty­mą ir bu­vo­me su­ta­rę, kad prie to įsta­ty­mo ne­grį­ši­me anks­čiau kaip po pu­sės me­tų. Pa­kei­tė ke­lis žo­džius ir vėl po sa­vai­tės mes jį svars­to­me. Ir taip nė­ra ga­lo.
Ko­le­gos, mes kal­bė­jo­me, kad rei­kia grįž­ti ap­skri­tai prie mo­kes­čių sis­te­mos per­žiū­rė­ji­mo. Tas bu­vo ir val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos su­si­ta­ri­me įtvir­tin­ta. Li­be­ra­lai tai daž­nai pri­me­na, šne­ka, de­ja, nie­ko ne­pa­da­ro. Bet pra­dė­ti nuo al­ko­ho­lio ma­žin­ti mo­kes­čius, tai tik­rai jū­sų vi­suo­me­nė ne­su­pras. Pa­da­ry­ta klai­da. Rei­kia spręs­ti to­kius klau­si­mus kon­cep­tu­a­liai.
PIRMININKĖ. J. Ve­sel­ka – re­pli­ka po bal­savi­mo.
J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ga­liu pri­min­ti, kad ne­bu­vo tų skai­čių. 2009 m. su­ma­žė­jo ak­ci­zų už al­ko­ho­lį su­rin­ki­mas 150 mln. Lt. Šiais me­tais per 8 mė­ne­sius –dar 26. Tai­gi be­veik 200 mln. Lt kas­met pra­ran­da­me dėl tų ak­ci­zų. Ge­rian­čių ne­su­ma­žė­jo tiek, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Ir vi­si tie, ku­rie ne­no­ri, kad su­ma­žin­tu­me ak­ci­zą, duo­tu­me dar­bo čia vi­siems ir pa­ja­mų biu­dže­tui, la­bai pri­me­na ry­šį su kon­tra­ban­da, nes čia kon­tra­ban­di­nin­kams pei­lis po kak­lu. Ma­nau, tam tik­ra ri­zi­ka, ir mes Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te pa­brė­žė­me. Te­gul bū­na ži­no­ma, kad šie su­ma­ži­ni­mai me­tams. Jei­gu ne­pa­ge­rės ak­ci­zų su­rin­ki­mas, iš tik­rų­jų Sei­mas ne­tu­rės tei­sės to­liau pri­imi­nė­ti ma­ži­ni­mo. Bet šian­dien, man at­ro­do, ge­ras žings­nis ženg­tas. Kon­tra­ban­dai smo­gia­me bent al­ko­ho­lio lyg­me­niu.
PIRMININKĖ. A. Ku­bi­lius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­ne ste­bi­na toks vie­nin­gas ga­na di­de­lės da­lies Sei­mo na­rių bal­sa­vi­mas, ku­ris reiš­kia vie­ną da­ly­ką – tai Sei­mo krei­pi­ma­sis į Lie­tu­vos vi­suo­me­nę – „dau­giau ger­ki­te“. Tai pa­pras­tas pa­sa­ky­mas, kas čia nu­skam­bė­jo. No­riu pri­min­ti, kad 2008 m. pa­bai­go­je mes svars­tė­me šiuos klau­si­mus (ir al­ko­ho­lio ak­ci­zo klau­si­mus) la­bai stip­riai pa­veik­ti ir tų fak­tų re­a­laus Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo, tų tra­ge­di­jų, ku­rias la­bai aiš­kiai ma­tė­me. Kai gir­tas po­li­ci­nin­kas įva­žia­vo į vai­kų mi­nią Že­mai­ti­jo­je, už­mu­šęs tris ar ke­lis vai­kus, tai mes ta­da su­vo­kė­me, ką rei­kia da­ry­ti. Da­bar at­ro­do, kad to­kių tra­ge­di­jų ne­be­at­si­me­na­me, nes yra tam tik­ro pa­ge­rė­ji­mo. Ta­da vėl lei­džia­me ir sa­ko­me: ger­ki­te, lie­tu­viai, nes la­bai rei­kia pa­ja­mų į biu­dže­tą. At­si­bus­ki­me pa­ga­liau! (Bal­sas sa­lė­je: „Ne­bus tų pa­ja­mų.“)
PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes tik­rai ge­ro­kai vė­luo­ja­me, dar yra daug dar­bų, ar bū­ti­nai no­ri­te kal­bė­ti? Rei­ka­lau­ja­te? Aš ga­liu ir ne­duo­ti jums kal­bė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Tą pa­tį per tą pa­tį, at­ro­do, kad es­mi­nis gy­ve­ni­mo klau­si­mas šian­dien spren­džia­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? Pra­šom. Pa­siū­ly­mą tu­ri.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, iš­ties čia yra pri­ta­ri­mas po svars­ty­mo. Aš ne­pri­ta­riau, kaip ir A. Ku­bi­lius, ir ma­nau, kad pri­ėmi­mui mes tu­rė­tu­me pa­rei­ka­lau­ti Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos, taip pat Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos me­džia­gos, kad tie ko­le­gos, ku­rie bal­sa­vo dėl to­kios ak­ci­zo for­mu­luo­tės, gau­tų tru­pu­tį dau­giau in­for­ma­ci­jos, ko­dėl ko­le­ga A. Ku­bi­lius yra tei­sus (…). Aš pra­šau Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir Vals­ty­bi­nės ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės tar­ny­bos duo­me­nų, kad pa­ma­ty­tų, ką mes no­ri­me čia pa­dary­ti.
PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, man at­ro­do, prieš mė­ne­sį bu­vo Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos me­ti­nis pra­ne­ši­mas ir jūs vi­si, Sei­mo na­riai, ga­vo­te ata­skai­tą, vis­kas ten yra pa­ra­šy­ta. Tik rei­kia at­si­vers­ti, pa­si­skai­ty­ti. Bet čia, man at­ro­do, vi­si vis­ką ži­no, tik yra ki­ti in­te­re­sai.
Ger­bia­ma­sis, trum­pai.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, Pir­mi­nin­ke. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te iš­ryš­kė­jo dar vie­nas fak­tas, kad mes re­mia­me sve­ti­mas ša­lis, nes Lie­tu­va šiuo me­tu spi­ri­to ne­ga­mi­na. Pa­si­ro­do, spi­ri­tą ve­ža­mės iš Lat­vi­jos ir „Stumb­ras“, ki­tos deg­ti­nės ga­myk­los at­lie­ka tik pils­tu­ko vaid­me­nį, to­dėl pa­si­sa­kau prieš.
PIRMININKĖ. Ge­rai. Dir­ba­me to­liau, nes ge­ro­kai vė­luo­ja­me. Aš no­rė­čiau pra­šy­ti su­si­kaup­ti ir sek­ti įsta­ty­mą svars­ty­mo me­tu.

13.09 val.
Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1176(3)ES (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_stad_id=-8724 – balsavimo rezultatai

Prekybos alkoholiu laiko prailginimo disputas Seime 2010 - 12 - 02: rudens sesijoje

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1469(4) (priėmimas)

Tada Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, priėmimas. D. Budrys tribūnoje.
1 straipsnis. Yra B. Vėsaitės pasiūlymas. Prašom, Birute.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mano pasiūlymo esmė – palikti dabar egzistuojančią tvarką, tai yra nuo 8 iki 22 val. Aš manyčiau, kad jau padarėme vieną nuolaidą. Jeigu bus sumažintas akcizas, tai tikrai darbo valandų nereikia ilginti, ir prašyčiau palaikyti šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys B. Vėsaitę? Ir, beje, lygiai toks pat pasiūlymas yra A. Matulo, V. M. Čigriejienės. Ar yra 29 palaikantys pasiūlymą? (Balsai salėje) Yra? Tada balsuojame, kad būtų ramiau.
Yra daugiau negu 29 Seimo nariai, palaikantys B. Vėsaitės pataisą. Tada komiteto pirmininkas, jūsų nuomonė.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas svarstė gerbiamosios B. Vėsaitės pasiūlymą. Jau kelintą kartą B. Vėsaitė teikė šį pasiūlymą, ir mes pasilikome prie tos pačios nuomonės – nepritarti B. Vėsaitės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Palaikantis B. Vėsaitę – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai labai prašau palaikyti B. Vėsaitės pataisą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kad tos dvi valandos, kurias mes ketiname pratęsti alkoholio prekybą, yra pačios pavojingiausios, nes būtent tos rizikos grupės žmonės, kurie abejoja, ieško arba neieško, jie visada pasinaudos ta didesne galimybe nusipirkti alkoholio. Kita aplinkybė, kad jeigu bus priimtas toks įstatymas, koks dabar yra pateiktas, vadinasi, daugiabučiuose įsikūrusiose alkoholio parduotuvėse dabar jau būtų galima prekiauti iki 24 val., nes pagal dabar galiojantį įstatymą galima tik iki 21 val. Tai įsivaizduojate, kiek skundų buvo prieš tai ir kiek pastangų mes dėjome visi, kad apribotume prekybą daugiabučiuose iki 21 val. Dabar viskas bus nubraukta. Yra ir kitų aplinkybių, bet kadangi nėra laiko, labai prašyčiau palaikyti B. Vėsaitės siūlymą ir palikti tą patį laiką. Pastebėkime porą metų, kokios yra tendencijos, ir tada Seimas, atsižvelgdamas į mokslininkų išvadas, į Nacionalinės sveikatos tarybos, priims sprendimą vienokį ar kitokį. Dabar gi galioja įstatymas tik vienus metus.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Aš dar truputį norėčiau pakomentuoti, gerbiamasis Antanai. Iš tikrųjų yra ir kitas gerbiamojo J. Juozapaičio ir E. Žakario pasiūlymas dėl daugiabučių. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu tam pritarė. Bet mes prieisime vėliau. Todėl neklaidinkite Seimo.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis – prieš B. Vėsaitės, A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pasiūlymą.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, natūralu, yra tam tikra grupė žmonių, kurie yra padidintos rizikos zonoje. Bet žinote, kaip yra – varlė vandenį visur suras. Ir natūralu, kad yra tų varlių mūsų visuomenėje, tai negali dėl to kentėti visa sveikoji visuomenės dalis. Natūralu, visi renginiai, visa kita vyksta iki 12 val. Ir kada normalus visuomenės žmogus važiuoja į svečius ir neturi galimybės sustoti, nusipirkti vyno, turi važiuoti, į taksistus kreiptis, vis tiek ta prekyba vyksta, tai kam mes apsunkiname tuos dalykus. Mano vertinimu, ta pataisa yra logiška. Naktį tikrai nėra ko prekiauti. Naktį reikia miegoti. Bet laiką pratęsti iki 24 val. tikrai vertėtų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate B. Vėsaitės, A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 10, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narių J. Juozapaičio ir E. Žakario pataisa. Kuris pristatot? J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra toks: siekiant daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus apsaugoti nuo vėlyvu metu keliamo triukšmo ir vaikštinėjančių apie daugiabučius namus neblaivių asmenų, siūloma nuo 22 val. iki 8 val. daugiabučiuose namuose laiką apriboti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį pasiūlymą ir priėjo prie nuomonės, kad nuo 22 val. negali būti triukšmaujama ir nuo 22 val. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nebūtų prekiaujama alkoholiu. Nuo 22 val. iki 8 val. ryto.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas tam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Galim, pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Tada visą 1 straipsnį galime bendru sutarimu priimti. (Balsai salėje) Negalim. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis su J. Juozapaičio ir E. Žakario pataisa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 96, prieš – 4, susilaikė 9. 1 straipsnis priimtas.
2 straips¬nis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. 2 straipsnyje yra keičiamas įsigaliojimo laikas, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. Komiteto pirmininke, ar…
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas bendru sutarimu pritarė, mes Teisės departamento pataisai pritarėme.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti ir priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Dėkoju. Dėkoju pranešėjui. 2 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Ž. Šilgalis – už.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš jau pasakiau esmę ir noriu pasakyti, kad, natūralu, kai mes kalbėjome apie alkoholio akcizo sumažinimą ir nekalbėjome apie visos mokesčių bazės peržiūrėjimą, iš tikrųjų buvo padaryta klaida, nes ne nuo to galo pradėjome ir visuomenei tikrai nėra kaip paaiškinti. Bet čia klausimas yra visai kitas, todėl reikia suvokti vieną dalyką: jeigu alkoholis pas mus yra legalus, tai normaliai visuomenės daliai jis ir turi būti prieinamas, kad nebūtų sudaryti apsunkinimai. Kaip minėjau, tų „varlių“, žinoma, mūsų visuomenėje yra, bet yra mažuma. Negali dauguma kentėti dėl, na, tos, sakykime, mažumos, kuri, suprantama, turi problemų, todėl prekyba alkoholiu nuo 8 val. iki 24 val. būtų optimalus laikas. Aš manau, kad legali galimybė įsigyti alkoholio tam tikra prasme ir padidintų įplaukas į biudžetą, ir nesukurtų jokių problemų. Tie, kurie negali atsispirti, vargu ar iš tų legalių vietų tą alkoholį perka. Būtų vienareikšmiškas siūlymas pritarti.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man būtų gėda, jeigu jūs pritartumėte tokiam įstatymui. Raginu nepalaikyti žalingos iniciatyvos, kuri yra nukreipta prieš visuomenės sveikatą, šalies prioritetus, ir nepritarti Ekonomikos komiteto teikiamam patobulintam projektui. Pastaruoju metu alkoholio prekybininkai ir gamintojai vis skundžiasi, kad jų alkoholio pardavimas stipriai sumažėjo. Spekuliuojama įvairiais duomenimis. Oficiali statistika rodo, kad mažmeninės prekybos apyvarta per 2010 m. devynis mėnesius, palyginti su 2009 m. devyniais mėnesiais, sumažėjo 10 %, tačiau alkoholinių gėrimų pardavimas, skaičiuojant absoliutaus alkoholio kiekį, per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 0,5 %. Labiausiai dėl siūlomų pataisų galima užjausti daugiabučių gyventojus. Todėl siūlau būti protingiems, balsuoti prieš šitą Ekonomikos komiteto pasiūlytą variantą ir nepritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis – už.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išties jau ne vieną kartą šnekėjau tuo klausimu. Labai sunku šnekėti, kai nėra klausomasi argumentų, todėl kažkokios argumentacijos aš internete neieškojau, tačiau suradau Prezidento N. Sarkozy kalbą, pasakytą 2008 m. Tulone. Jis sako: „Baimė yra kančia, baimė neleidžia imtis kokios nors veiklos, trukdo įsipareigoti. Kai bijoma, nelieka svajonių, nekuriami ateities planai. Baimė yra pagrindinė grėsmė.“ Deja, šiandien kai kurie kolegos šioje salėje, reikia pripažinti, bijo – bijo girdėti logiškus argumentus, bijo paklusti sveikam protui, o ne emocijoms, bijo neįtikti savo rinkėjams, o galbūt bijo paprasčiausiai savęs. Ir iš tiesų bijodami jie skriaudžia ne tik patys save, jie skriaudžia savo rinkėjus. Aš nežinau, ko pono A. Syso klausia rinkėjai susitikimuose, tačiau kai aš susitinku, klausia, kada padarysit taip: vietoj vienos bobutės, kuri anksčiau pardavinėjo viename ar kitame kaime, šiandien atsirado dešimt tų bobučių, kada panaikinsite tokią prekybą, kada kovosite su ja? Jeigu jau nekalbama apie akcizų surinkimą, apie visus kitus dalykus… Gerbiamieji kolegos, ar jūs žinote, kad iš legaliai parduoto alkoholio surinktų akcizų dalis lėšų eina į Sporto rėmimo fondą ir yra skiriama įvairiausiam jaunimo bei sporto programų vystymui, tam tikra prasme ir sveikatinimui. Todėl tikiuosi, kad iš tiesų, priimdami sprendimą, vis dėlto vadovausitės ne emocijomis, ne kažkokiomis nuogirdomis apie vienokias ar kitokias psichozes, o paprastu, logišku, racionaliu ir sveiku protu.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pasisakau prieš ir štai dėl kokių motyvų. Kovai su kontrabanda yra kitos priemonės, o šiaip kontrabandinis alkoholis yra perkamas todėl, kad yra vos ne dvigubai didesnis… Dabar jūs prisiminkite praėjusį posėdį. Ten buvo nuspręsta po svarstymo, kad, gelbėdami nacionalinę pramonę, mes mažiname akcizus. Tai tos lengvatos jau neužtenka? Tai yra tikroji, tai yra tikroji priemonė. O dabar žiūrėkite, kada pasidaro pigesnis alkoholis. Pats brangiausias yra pirmasis butelis, o po 22 val. alkoholis tampa labai pigus. Tai yra biznis degalinių, tai yra biznis alkoholio išparduotuvių, nežinau, iš kur jos atsirado. Prekybos tinklai yra susitaikę su šita tvarka ir keisti jos tikrai nenorim. Manyčiau, kad mes darome didelę žalą jaunimui. Pasisakau prieš. Gerbiamieji kolegos, jau vieną kartą padarę nuolaidą, sumažinę alkoholio akcizą iki 3200, daugiau nuolaidos negalime daryti. Balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Žinote, iš tikrųjų gana sunku apsispręsti, kadangi, pailgindami prekybos laiką iki 24 val., mes sužlugdysime biznį tų pseudokavinių, kurios dvi kėdes pasistačiusios, bobučių, kurios prekiauja kaimuose ir miestuose, taksistų ir visų kitų, t. y. šiuo sunkiu laiku iš dalies žmonių atimsime pajamas. Iš kitos pusės, aišku, tos pajamos atsiras prekybos taškuose, kurie pardavinėja alkoholį legaliai, ir vienu ar kitu būdu akcizo pavidalu atsidurs valstybės biudžete. Tai čia būtų pliusas.
Dabar manyčiau taip: jeigu kas nors Seime ateitų ir iš tikrųjų pasiūlytų tikrą idėją, kad alkoholis yra nuodas, jis nuodija mūsų valstybę ir mes turime jį uždrausti, tai aš šimtu procentų palaikyčiau. Bet mane labai stebina tokie fariziejiški pasakymai, kad mes turėsime trečdalį biudžeto iš alkoholio akcizo, ir tas yra valstybei gerai, galite nuodytis, nes valstybei bus nauda. Šitoj vietoj aš manau: jeigu jau norim iš to naudą gauti, iš nuodų, tai darykime, kad ta nauda būtų legali ir būtų nauda valstybei, kad nebūtų bobutėms, kontrabandininkams ir visiems kitiems. Todėl aš sutinku, kad alkoholis būtų pardavinėjamas iki 24 val., išskyrus daugiabučiuose namuo¬se – iki 22 val.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, kad šitas Seimas paskelbė šiuos metus Blaivybės metais. Ir dabar mes priiminėjam tokius įstatymus, kai yra palengvinamas priėjimas prie alkoholio. Dar vieną dalyką noriu pasakyti, kad iš tikrųjų yra absurdas remti sportą ir sveikatingumą alkoholio pinigais ir manyti, kad tai yra labai geras dalykas. O kalbant apie tai, kad buvo viena bobutė – atsirado dešimt bobučių, tai čia yra ne tiek to alkoholio problema, o tai, kad neveikia policijos sistema. O kaip jinai gali veikti, jeigu mes neduodam jai pinigų, jeigu žmonės negali tinkamai dirbti? Ir jeigu mes vadovaujamės ta logika, kad tai nėra blogai, kad mes ilginam iki 24 valandos, tai gal mes tada eikim toliau ir ženkim vieną esminį žingsnį, kuris niekada nebekels problemų – leiskim prekiauti visą parą. Ir bus pinigų sportui ir sveikatingumui remiantis šita logika. Tad aš siūlau iš tikrųjų atsitokėti ir nepritarti tokiems sprendimams kaip prekybos laiko pailginimas alkoholiniams gėrimams.
PIRMININKĖ. E. Tamašauskas – už.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikimo ir svarstymo stadijose jau buvo išsakyta daug motyvų ir priežasčių, paskatinusių imtis būtent šio įstatymo pakeitimo. Tikrai mes, suvokdami besaikio alkoholio vartojimo žalą, pritardami būtinybei maksimaliai apriboti alkoholinių gėrimų pardavimų nepilnamečiams galimybes, vis dėlto matome ir tas bėdas, kurios išryškėjo per tuos dvejus įstatymo galiojimo metus.
Čia turiu pasiėmęs Alkoholio kontrolės įstatymo, kuriuo mes uždraudėme prekybą iki 24 valandos, aiškinamąjį raštą. Jame tarp projekto uždavinių nurodyta drausti vartoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Kaip jau esu minėjęs, praktika parodė ką kita – jog būtent prieinamumas nepilnamečiams ir prekyba nelegalia alkoholine produkcija suklestėjo.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Noriu tuomet visų jūsų paklausti, ar 2 tūkst. žmonių, papildžiusių bedarbių gretas, kas sudaro beveik 1 % bedarbių, tai nėra neigiama pasekmė, ar biudžeto įplaukų sumažėjimas beveik 200 mln. Lt – tai nėra neigiama pasekmė? Naktinių taškų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais visą parą, padaugėjimas – ar tai taip pat nėra neigiama pasekmė?
2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl Europos Sąjungos strategijos remti valstybės nares mažinant alkoholio daromą žalą akcentuoja, kad kovoti reikia ne prieš vartojimą apskritai, bet prieš žalingą ir pavojingą alkoholio vartojimą. Atsakomybę už saikingą alkoholio vartojimą turi prisiimti asmuo ir šeima. Padarėm klaidų – taisykim jas ir ieškokime kitų kelių šioms blogybėms šalinti, nes jų yra gerokai daugiau nei šis vienas.
PIRMININKĖ. Ir prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Paklausiau kolegos Eriko ir galvoju: na, kaip čia dabar balsuoti už tokį nedrąsų įstatymą? Kadangi norim tūkstančių darbo vietų, aš siūlau pardavinėti alkoholį visą parą – 24 valandas, taip pat daugiabučiuose, taip pat siūlau būtinai kiek įmanoma daugiau steigti alkoholio parduotuvių prie pasienio, kad kontrabandai lengviau būtų niekur nevažiuoti, tiesiai į parduotuves ir tiesiai realizacija. Žinot, rinktume mokesčius, turėtume pajamų. Na, nežinau, kokie nedrąsūs liberalai! Dieve, Dieve! O liežuvis pasmailintas labai gerai. Šiaip iš tiesų Švedijoje, kai pažiūri, tai tik per 400 parduotuvių prekiauja degtine ir alkoholiniais gėrimais, o Lietuvoj nedaug – 14 tūkstančių. Na, ir kas čia tokio? Ir dar negana! O dar degalinės! Klausykit, na, kokie puikūs argumentai! Kadangi taip nedrąsiai tobulina tą įstatymą, tai aš negaliu jo palaikyti. Jeigu pasiūlytumėt kur kas platesnę skalę, balsuočiau visom keturiom.
PIRMININKĖ. Pasisakė 4 – už, 4 – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 109 Seimo nariai: už – 60, prieš – 40, susilaikė 9. Alkoholio kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, na, man stačiai nepatogu stovėti šioje tribūnoje, kai buvęs Kauno miesto meras taip įkyriai siūlo pratęsti tą alkoholio laiką. Jūs įsikelkit į daugiabutį ir pardavinėkit laiptinėje alkoholį 24 valandas, ir matysit, kaip smagu gyventi. Yra Blaivybės metai, ir su ta blaivybe mes šitaip negražiai elgiamės. Na, reikia turėti kažkiek ir doros. Aš labai apgailestauju.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, ar tikrai visi dabar taip kalbėsit? Na, kiekvienas turėjot savo nuomonę, kiekvienas tą nuomonę išreiškėt. Ar dabar būtinai reikia kalbėti ir replikuoti? Na, tikrai baikim rytinę darbotvarkę. Dar yra daug darbo. Aš daugiau neleidžiu niekam kalbėti. (Balsai salėje, plojimai)

13.54 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1971(2)ES (svarstymas ir priėmimas)....

Krizės ir mąstymo seklumas

BESTRATEGIS STRATEGINIS

PLANAVIMAS

Nemažai laužiau galvą, kurgi tos Lietuvos bėdų priežastys. Gerai žinoma, kad Ribentropo-Molotovo pakto materialiniai nuostoliai Lietuvai yra vertinami ir 800mlrd.Lt, o šie praradimai dėl technologinių atsilikimų dar ilgai mus laikys ekonominių Europos autsaiderių gretose, nors prieškrizyje ir vijomės sparčiausiai, atsirėmę į Europos sąžinės kompensaciją – 36 mlrd.Eu septyneriems metams. Kita vertus – nėra blogio neišeinančio į gerą: mūsų gamta ne taip nualinta kaip senutės Europos, ir ja tebegalime didžiuotis. Prisikasiau ir iki Lisabonos - 2000 strategų, kurie Lietuvai einant į Europos Sąjungą žarstėsi šviesiausiomis ateities vizijomis, nors kiekvienas, bent šiek tiek žinantis Ekonomikos istoriją pasakytų – gamyba nuolatos nuo kalniuko į pelkę, kol gerai išsimurkdžius išryškėjusių prieštaravimų įveikime, vėlgi, kopiama link naujos viršukalnės. Deja, šią paprastą tiesą, suignoravo ir mūsų „strategai - 2000“, antrindami aniems. Seime- 2002 A.Paulausko parašu buvo patvirtinta A.Brazausko teikta Lietuvos vizija iki 2015. Ko ji verta geriausiai matyti dabar – sunkių išmėginimų laikmetyje, o vizijos lozungas apie žinių visuomenę išsivėpė baisiausia grimasa – trečdalis bedarbių armijos – 100 tūkst. yra ... bemoksliai. Taigi, priėjus strateginio planavimo redutus ir painybes, tebemąstant, kodėl ir ana vyriausybė, visgi, apšovė aną Seimą, ir su vizija -2015 nors Konstitucijos 67- 9} teigia, kad būtent Seimas prižiūri vyriausybę aptikau keletą vertų dėmesio dalykų. Kiekvienoje prižiūrimoje tautos rinktų Seimo narių sferoje norisi dokumentuotų ir įteisintų dalykų pagal „top-down“ metodologiją: KONCEPCIJOS, VALSTYBĖS STRATEGIJOS, PROGRAMOS-gairių ir PLANO su finansais ir datomis (20-30 mlrd. biudžetas mažai valstybei nėra jau toks nepasiduodantis planavimui). Tokią tvarką bandau „stumti“ narkotikų kontrolės sferoje – V.Margevičienės buvau suprastas, kai vyriausybė per metus turėjusi Seimo įpareigojimą taip ir neparašė koncepcijos, o iš piktumo per keletą naktų paėmiau ir sudėliojau trejetą puslapių esmės su pagrindinėmis sąvokomis, vedančiomis kontrolės bei prevencijos organizacijomis bei struktūra – vyriausybės nuolatine komisija, pajėgia įveikti problemos tarpžinybiškumo monstrą: skauda visiems – neatsako niekas. Su valstybės strategijos projektu: pagrindiniais duomenimis apie reiškinio apimtį, metamus finansus bei laukiamą efektą – sunkiau, nes VRM nepateikusi duomenų apie kvaišalų kontrolės apimtis. Užtat Vl.Garastas Seimo tarpduryje pažadėjo, kad pasitars su A.Saboniu, kurio žodis – įstatymas ištisai kartai. Kad taip LTV į ausį. Taigi pirma bėda – nėra pakankamai aiškios paties strateginio planavimo koncepcijos, ir ne tik, kad vyriausybės tinklapyje neradau, kokias valstybines ar net nacionalines (apimančias ir tautiečius užsieniuose) prisiėmusi valdžia, tačiau, atrodo, nėra ir paties. valstybinės ar nacionalinės programos apibrėžimo bei įteisinimo – kaip matematikas mėgstu, kad viskas būtų nepriekaištingai išvesta iš aksiomų, o štai vyriausybės programos dažniausiai taip ir lieka „kabančios“ ore, nes nerištos prie finansų ketvertui metų, juolab, neskubama jas koreguoti ekonominių duobių šunkeliuose. Yra ką veikti V.Kurpuveso komitetui.Taigi, teturime :Lietuvos vizijų kūrimo viziją ir labai konkrečią biudžeto sudarinėjimo tvarką bei tradiciją metams į priekį, arba, kitaip tariant – taktiniams valstybės reikalams. Deja, ir čia anaiptol ne viskas tvarkoje.

BETAKTĖ TAKTIKA

Po apkaltos procese išsakytų M.Varaškos karčių žodžių, kvestionavusių Seimo pataisų, nutarčių šūsnių prasmingumą, bandžiau suprasti – kasgi Seimo narius pastatė prie to įstatymdavystės konvejerio, sukamo apie tūkstantinę kanclerio žinioje esančių klerkų? Tradicija, kitų parlamentų pavyzdys, pagaliau visų Seimų vadovai. Tačiau kas pasakė ar nustatė, kad įstatymdavystei 90 proc. darbo laiko, o vyriausybės priežiūrai bei parlamentinei kontrolei – kuklus likutis su vyriausybės valanda, kurios vinimi tampa E. Masiulio frazės apie gero vadovavimo vertę. Kodėl pavyzdžiui ne žymiai racionaliau atrodantys - 60 ir 40? Akivaizdu, kad Seimas ne tik, kad nesužiūri vyriausybės, bet jos klerkai, neretai sužaidžia Seimu, nes lemia ir objektyvus prieštaravimas – vyriausybėje profesionalai, Seime – visgi, mėgėjai. Geriausias pavyzdys: Lietuvos ūkis yra svarbiausia sfera, tačiau profesionalių ekonomistų opozicijoje – šešetas, L.Graužinienė, Br.Bradauskas, D.Budrys, Alg.Butkevičius, J.Veselka, K.Daukšys, o daugumoje...net du – K.Glaveckas bei ignoruotas V.Bacevičius. Jiems būtina suteikti prieškrizinius įgaliojimus ir jų siūlymus svarstyti skubos tvarka. Nesiduokite įtraukiami ir prirakinami prie įsiurbiančio įstatympataisdavystės konvejerio – yra keletas neatidėliotinų kertinių Lietuvos valstybės problemų ir kol su jomis bus nesusitvarkyta, tol apklausos tebeliudys: Seimu pasitiki tik 2 iš 10, vyriausybe – tik 1. Taigi, kertėje bent kol kas – menkokas BVP (bendras vidaus produktas), pagal kurį vienam gyventojui buvome tik 46, o estai - 40, baisi BEDARBYSTĖ, su juo susijęs NUSIKALSTAMUMAS, išplitęs GIRTAVIMAS-plintanti NARKOMANIJA, nors puiki gamtinė, tačiau nenormali informacinė APLINKA, menkas SVEIKATINGUMAS bei LIETUVOS gyventojų ilgaamžiškumas. Visa tai neblogai žinoma, tik norisi pateikti kaip tvirtą valstybės STRATEGINIŲ RODIKLIŲ sistemą, dar kartą primenant Nobelio prizo ekonomikoje Stieglitz tezę, jog ne vienu BVP matuojama valstybės sėkmė. Kalbant konkrečiau – reikia skubiai spręsti - ką daryti su tuo 1 o gal ir visais 3 mlrd. iš neįsisavinamų biudžetinių ES lėšų.? 1/30 biudžeto išlaidų – visgi ne „:bonbonkės“. Skaičiavome - jei vienas namas plyname lauke bei komunikacijos – 1 mln., tai užtiek 3 tūkst. dailių namelių bėgančiam jaunimui į užsienius išeitų. Žinoma intelektualesniam, nes šios kartos darbas keliasi iš ofisų į internetus, ir jiems nereikia kaip darbininkams ar Seimo nariams būti pririštiems prie staklių ar konvejerių. Tebūnie Nacionalinė programa - 1 mlrd. ir 1 tūkst. Svarbiausia, kad pamatytų – valdžios rūpestis atsirado. Labiausiai apžlugęs statybų verslas atsigautų. Šiltinimo programos per radiją visaip apkalbėtos bei apjuoktos. Atseit palūkanos bankams didesnės nei ekonomija sutaupius šilumą. Gali būti, nes kam statybininkams naudoti populiarėjantį pas braliukus latvius pigų techninių kanapių pluoštą, jei galima apsieti su dešimteriopai brangesniu „PAROC“? Bet čia irgi bėda –opiatinių kanapių prisiaugins ir prisirūkę apatijoje dar penkis metus sėdės nieko neveikdami. 100 tūkst. bedarbių yra bemoksliai? Jų gi dalį statybos vėl sutrauktų, o likusieji kur? Sovietinė melioracija irgi neamžina, o ir rankų darbo prie jos – pakanka. Melioruojama už 130 mln.Lt metuose –100mln. ES lėšų ūkininkams po 5 sudarius kooperatyvą porina E.Pupinis bei ministras K.Starkevičius, o J.Ramonas irgi aiškina, kad melioracijoje yra ką veikti. Lietuvos žemės ūkio ateitis būtų imlesnėje rankų darbu ekologiškoje produkcijoje. Prancūzijoje maistą išaugina ir išgano – 6-7 proc. gyventojų, o mums nebūtina taip jau į juos lygiuotis. Tegul ūkis kad ir į badaujančią Afriką sūrių džiovintų pametėja – kad ir barteriu už bananus, citrusinius. Pienininkystė atsigautų Reikia bandyti, ieškoti rinkų – gal užsimegztų? Transporto išlaidos laivais tai menkos. Reikia tų pačių strateginių KONCEPCIJOS, STRATEGIJOS, valstybinės programos bei plano. Iniciatyvių žmonių rinkoje yra, bet, visgi, nepakanka įsisavinti visai ES paramai, kaip ir užmojo ar starto kapitalo stambesniems projektams: 6 tūkst. gamybos iniciatyvų įsiregistruoja kasmet, 4 tūkst. išsiregistruoja su beveik nuliu. Iki krizės per beveik 20metį bankrutavusių buvo 6 tūkst., per krizę – net 4. Taigi, beliktų viltis stambia Valstybine melioracijos programa, bet kad Centrinis Lietuvos bankas nėra valstybiniu investiciniu, beje, vertinančiu vyriausybei ir mokesčių permainų riziką. Patraukli ir SD lyderio Alg.Butkevičiaus idėja mesti darbo jėgą bei finasus į infrastruktūrą. Verslo žmonės sako, jei nieko nedaryti: 3 mlrd. didelis depozitas ir bankas tik kokius 2,5 % palūkanų duotų. Svarstau - pirkti uostą Lenkijoje, kad 15% neštų? Rizika. Verslininkai teigia:- Melnragėje Lukašenkos kalio trąšoms uosto pagilinimas 3m labai praverstų, o ir mums nubyrėtų. Su bankininku S.Kropu primetame, kad gal verslo organizatoriai nebuvo deramai finansuoti. Tokios būtų, deja, tik, vizijos, nes viską lemia projektai bei paskaičiavimai

KĄ REIKIA NUVEIKTI?

Esant tokioms opiausioms besigaivalėjančio ūkio problemoms socialdemokratas Vyt.Andriukaitis bei reanimatologė Seimo pirmininkė I.Degutienė didžiausioje bedarbystėje sau tebeleidžia mosuoti konstitucija, kai pažvelgus į ES lėšų įsisavinimą Sveikatos sferoje – trūksta žodžių: pvz. antinavikinėje profilaktikoje bei prevencijoje – štilis. Įstatymą įkalt – Konstituciniam teismui konstatavus šiurkštų pažeidimą, Seimo pirmininkė įsaku atleidžia nuo pareigos tautiečiams. Automatiškai. Protingi iš klaidų mokosi, nebe tokie –kartoja. Matot, suvokti ūkio dalykus –intelekto nemenko reikia, o juridinį „autopilotą“ – paprasčiausios nuovokos, o čia gi tokia proga tautos tvarkdariu pasirodyt. O gal kiti interesai lemia? Betgi politikams privalu atsijojus antraeiles imtis svarbiausių problemų. Seimo drausmingumas – gal tryliktoje vietoje ir kas jame aria, tai aria. Valstybėje per 30 tūkst. valdininkų sunaudojančių apie 1/40 BVP – sumažinti iki 20 tūkst., tegul pereina į verslo organizavimą, kur trūksta asmenybių. Apmokesdinti progresyviniu mokesčiu milijardierius – situacija momentaliai pasitaisys. Įdaviau dar balandžio mėnesį V.Baltraitienei – bendrojo kultūros įstatymo projektą. Turime tik keliolika meno infrastruktūrą aptarnaujančių, o bendriausios kultūros – ir gamybos ir meno ir politikos kultūros – gėrio kūrimo sampratos – nebe. Charakteringa. Kada, bent samprata rasis, kad kultūra, tai nėra meno elitui užtikrinimas ir trupinių – šiaip inteligentui, o šis tas platesnio ir svaresnio? Žmones piktina kompensacijas gaunantys atstatomi atleistieji valdininkai. Atleido Darbo biržos vadovą – teismas šast, ir atgal. Nuostoliai tūkstantiniai. Negi neužtenka patirties, įkalti įstatymo raide – aukštesnio rangio pareigūnai atleidžiami per administracinę teiseną. Įkalčius tektų rimtus surinkti, o ne savos „šoblos“ – svetimos. Dėl krizių, mažėjant BVP teko algas mažinti, o didėjant – kelti. Tai kodėl gi neįtvirtinti tokio žaidimo algoritmo – priršti algas tiesiogiai prie BVP bei bedarbystės lygio, kuris neleistų kaip G,Kirkilui prieš išėjimą, užmalonint visą per trečdalį milijono valdininkiją, galvojant apie kitus rinkimus (strategas), tačiau palikti stipriame minuse „Sodrą“ –Alg.Butkevičius dėlto ir trenkė finansų ministro durimis. Stimulas valdininkams pririšus prie BVP rastųsi automatiškai – po 10 metų alga kaip Kinijoje – dviguba. Po 10 metų Lietuvoje gal vėl bus krizė? Ar pasimokyta? Kur rezervinio fondo įstatymas? Kur krizinės situacijos įstatymas, kuriame reikėjo įtvirtinti, kad mažinant mokesčius ir darant jo prekes konkurencingesnėmis gelbstimas verslas, o valdininkai – iš paskolų? Kodėl visi važiuodavo pas lenkus apsipirkti – argi reikia aiškinti? Dabar gi – 4 tūkst. bankrotų, ketveriopai - per 300 tūkst bedarbių, valstybės skola nuo 17 iki 34 mlrd. Kas tai – ekonominė diversija, bukaprotiškumas ar stichinė nelaimė? Premjeras renkasi mistifikuotą paskutiniąją versiją. Žinoma, tai galima A.Kubiliui įpiršti pavadinti „finansiniu stabilumu“, bet ne visi gi lengvatikiai kai skola ritasi žemyn 45 laipsnių kampu esą, ir jei ne atgailaujama, o gebelsiškai – stachanovietiškai meluojama, tai gal patiems konservatoriams laikas nebalsuoti „frakcija“, arba sėstis mokytis ekonomikos bent jau abėcėlės, nes apgynė tik biurokratų algas, tapdami iš patriotinės į patarėjo gal Majausko marionečių partiją. Visas pasaulis mažino mokesčius, mes didinome, praradome negalėjusio konkuruoti eksporto liūto dalį, kurią dabar gaiviname, vidaus rinka stojo. Šemeta man aiškino – sumažinus geriau nebūtų. R.Dagys argumentuoja, kad bankrotus lėmė kreditų sustabdymas dėl pinigų iš Lietuvos ištekėjimo, o R.Rudzkis teigia, kad mokslas nėra pasvėręs, kiek įtakos krizei turėjo kiekvienas faktorius. Sunku pasakyti, bet norint sąžiningai prisikasti iki tiesos tektų ir tuos 4 tūkst. bankrotų ištyrinėti. Ūkio minsterijos gal darbelis. Be kad labai jau nemalonus, nes pasižiūrėjus į Bankrotų departamento apskaitą, tiesiai nepasakysi kiek baldininkų, o kiek odininkų ir kodėl sustabdė gamybą. O ir pati ūkio ministerija statistiką kas savaitę skubanti skelbti, metines tendencijas po jomis slepia. Apskaita mūsuose – perlas. Atrodo šiais laikais keletą kartų spustelėjus valstybės ir menkesnio biudžeto skaičiukus, momentaliai iki savivaldybės ūkvedžio prisikasi. Kur gi tau. Ministerijų milijonų „galai“ vandenyse tarp stambių karšių mirksta. Seimas gi, jų iškaršti negali, nes priežiūrai konstitucinis įpareigojimas yra, o sparčių instrumentų tam – nebe. Kubilius-Vagnorius, 1998 sunaikino ir Informatikos ministeriją - ekspertinių sistemų, kuriai pateikus mokesčių ar biudžeto pokyčius, gauni BVP ir užimtumo prognozes..., seniai galėjo pateikti. A.Kubiliui iš pačių pamatų tenka dabar pradėti VORTĄ – valdymui orientuotam į rezultatus sistemą. Neapkaltinsi BK 229 str. Tarnybos pareigų neatlikimu. PadėkDie nudirbti tiek darbų, kiek kalbų Pyktelėjęs – sukūriau PORTĄ – paprastutei priežiūrai. Atidaviau Ekonomikos komitetui. Vis šis tas tvarkos Lietuvos valstybėje kryptimi. Užžaistas Seimas įstatympataisdavyste. Kad taip į istoriją įeitų kaip, pagaliau, sutvarkęs vyriausybės priežiūrą. Konstitucijos vardan. Kęstutis K.Urba 2011 11 18